Laidieji polimerai yra didelės -molekulinės- masės medžiagos, pasižyminčios laidžiomis savybėmis, gaunamos skleidžiant laidžias medžiagas (pvz., suodžius, metalo daleles ir kt.) polimero matricoje, naudojant cheminius ar fizinius metodus.
Jų laidumas yra tarp laidininkų ir izoliatorių laidumo, todėl jie plačiai naudojami elektronikos, energetikos ir medicinos srityse. Laidžių polimerų laidumo mechanizmai daugiausia apima elektroninį ir joninį laidumą. Elektroniškai laidūs polimerai, tokie kaip polianilinas ir polipirolis, pasižymi dideliu laidumu ir aplinkos stabilumu; joniškai laidūs polimerai dažniausiai naudojami elektrolitinėse medžiagose, pvz., polimerų elektrolituose ličio -jonų akumuliatoriuose.
Laidžių polimerų paruošimo procesai yra įvairūs, įskaitant tirpalų maišymą, lydalo maišymą ir polimerizaciją vietoje. Tirpalo maišymas tinka ruošiant labai dispersines laidžias kompozitines medžiagas, o lydalo maišymas labiau tinka didelio masto gamybai. Laidžių polimerų savybėms įtakos turi užpildų tipas, kiekis ir sklaidomumas, taip pat polimerinės matricos savybės.
