Laidiems polimerams reikia griežtai kontroliuoti aplinkos sąlygas sandėliavimo metu, kad būtų išlaikytas jų laidumas ir cheminis stabilumas. Pirma, temperatūra yra kritinis veiksnys. Dauguma laidžių polimerų, tokių kaip polianilinas, polipirolis ir politiofeno dariniai, yra tinkami laikyti kambario temperatūroje arba žemoje temperatūroje (paprastai 0–25 laipsnių). Aukšta temperatūra gali paspartinti polimero grandinės irimą arba priemaišų lakavimą, dėl to sumažės laidumas. Antra, drėgmės valdymas yra vienodai svarbus. Dėl per didelės drėgmės polimerai gali lengvai sugerti drėgmę ir išsipūsti arba netgi hidrolizuotis. Todėl rekomenduojama laikyti sausoje aplinkoje, kurioje santykinė oro drėgmė mažesnė nei 50%.
Šviesos ekspozicija taip pat yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti. Stiprūs ultravioletiniai arba saulės spinduliai gali sukelti polimero grandinės nutrūkimą arba oksidaciją ir taip pakeisti laidumą. Todėl, siekiant sumažinti šviesos poveikį medžiagai, reikia naudoti šviesai-nelaidžias, hermetiškas talpyklas, pvz., rudus butelius arba šviesai{3}}nelaidžius maišelius. Taip pat reikėtų vengti tiesioginio kontakto su stipriomis rūgštimis, stipriais šarmais, oksidantais ir metalų jonais, kad būtų išvengta cheminių reakcijų, galinčių pažeisti polimero struktūrą.
Laidžių polimerų, laikomų ilgą laiką, talpyklos turi būti sandariai uždarytos, o medžiagos būklė turi būti reguliariai tikrinama, įskaitant spalvos, dalelių sklaidumo ir laidumo pokyčius. Skystoms arba dispersinėms medžiagoms galima pridėti atitinkamų stabilizatorių arba naudoti šaldymą, kad būtų išvengta nuosėdų, susikaupimo ar skilimo. Mokslinėmis ir pagrįstomis laikymo priemonėmis galima ne tik prailginti laidžių polimerų tarnavimo laiką, bet ir užtikrinti stabilų jų laidumą bei patikimumą praktikoje.
